Kiekviena minutė skaičiuojasi

Insultą medikai neatsitiktinai vadina „laiko liga”. Kuo greičiau žmogus patenka į ligoninę, tuo daugiau smegenų ląstelių pavyksta išgelbėti. Rytų Lietuvos ligoninių gydytojai sako, kad didžiausia problema – ne medicinos priemonių trūkumas, o žmonių nežinojimas arba nenoras tikėti, kad kažkas rimto iš tiesų vyksta.

„Dažnai artimieji laukia. Galvoja – gal praeis, gal pavargo, gal persivalgė. O tos valandos, kurias jie laukia, tiesiogiai lemia, ar žmogus vaikščios, ar kalbės,” – sako Utenos ligoninės neurologas.

FAST – žodis, kurį verta įsiminti

Pasaulyje plačiai naudojamas FAST metodas – paprastas būdas atpažinti insulto požymius net be medicininio išsilavinimo. Raidės reiškia: F – veidas (Face), A – ranka (Arm), S – kalba (Speech), T – laikas (Time).

Praktiškai tai atrodo taip: paprašykite žmogaus šypsotis – jei viena veido pusė „nukrenta”, tai signalas. Paprašykite pakelti abi rankas – jei viena nepaklūsta arba krenta žemyn, vėl signalas. Paklauskite, kaip jis jaučiasi – sumaišyta, neaiški kalba, keisti žodžiai ar visiškas nebylumas reiškia, kad reikia skambinti 112 nedelsiant.

Alytaus apskrities ligoninės slaugytoja Rasa Mockevičienė priduria, kad žmonės dažnai painioja insulto požymius su girtumo simptomais. „Suklupęs, neaiškiai kalbantis žmogus gatvėje – ne visada girtas. Kartais tai insultą patyręs žmogus, kuriam niekas nepadeda.”

Ko nedaryti – taip pat svarbu

Medikai pabrėžia kelias dažnas klaidas. Pirma – nereikia duoti jokių vaistų, net aspirino, kol nežinoma insulto tipas. Yra du insulto tipai: išeminis ir hemoraginis, ir tai, kas padeda vienu atveju, gali pakenkti kitu. Antra – žmogaus nereikia palikti vieno, net jei jis atrodo sąmoningas. Būklė gali pablogėti labai greitai.

Trečia, ir galbūt svarbiausia – nevežti paties. Greitosios medicinos pagalbos brigada pakeliui jau pradeda gydymą ir iš anksto perspėja ligoninę. Tai sutaupo brangaus laiko.

Rytų Lietuva: specifika ir iššūkiai

Regionuose situacija sudėtingesnė nei didmiesčiuose. Molėtų, Švenčionių, Ignalinos rajonuose žmonės gyvena toli nuo ligoninių, o greitosios kelionė gali užtrukti. Tai reiškia, kad pirmoji pagalba ir greitas atpažinimas čia svarbūs dar labiau.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų neurologai, kurie priima sunkiausius atvejus iš viso regiono, pastebi, kad iš kaimų ir mažų miestelių pacientai atvyksta vėliau. „Kartais skirtumas tarp pilno pasveikimo ir neįgalumo yra tiesiog tas, kad kaimynas žinojo, ką daryti,” – sako vienas iš gydytojų.

Žinojimas, kuris gali pakeisti viską

Insultą patiria apie 10 000 lietuvių per metus. Dalis jų lieka su rimtomis pasekmėmis ne todėl, kad medicina bejėgė, o todėl, kad pagalba atėjo per vėlai. FAST metodas, skambutis 112 ir ramybė krizės metu – tai ne medicininės žinios, tai paprastas žmogiškumas, kurį kiekvienas gali sau leisti turėti. Kartais žinoti šiuos keturis žodžius reiškia žinoti, kaip išgelbėti žmogų, kurį myli.