Rytų Lietuva – tai vieta, kur žemė tarsi nusprendė pasidalinti su vandeniu viską, ką turi geriausio. Šimtai ežerų, miškai, kuriuose kvapas mainos kas kilometrą, ir keliai, kuriais važiuojant vis norisi sustoti „tik penkioms minutėms” – kurios visada virsta pusdieniu. Jei jau apibėgote Trakus ir nusifotografavote prie pilies šimtą kartą, laikas žengti giliau. Surinkome dešimt vietų, kurios kol kas nepatenka į populiariausių turistinių maršrutų sąrašus, bet jau tampa tų, kurie ieško kažko kitokio, mėgstamiausiomis.

Kai ežeras nebe tik ežeras

Pradėkime nuo Baltadvarės ežero – vietos, kurią net vietiniai kartais pamiršta paminėti, nes atrodo per gera, kad būtų tiesa. Skaidrus vanduo, smėlėtas krantas ir jokios minios turistų su garsiakalbiais. Idealu tiems, kurie vasaros atostogas įsivaizduoja kaip tylą, o ne kaip eilę prie ledų kioskelio.

Aukštaitijos slaptieji kampeliai

Aukštaitijos nacionalinis parkas – tai ne tik Ginučių malūnas, kurį matėte kiekviename kelionių bloge. Pasukite link Ginučių apžvalgos bokšto vėlyvą popietę, kai saulė leidžiasi virš Asalnų ežero – vaizdas, kurio jokia nuotrauka tinkamai neperteiks, bet tikrai norėsite pabandyti.

Netoliese slepiasi ir Kretuono ežero apylinkės, kur archeologai vis dar randa akmens amžiaus radinius. Pasivaikščiojimas ten – tai lengvas žingsnis atgal laike, tik su patogiais bateliais ir be dinozaurų.

Vietos, kurios kalba be žodžių

Labanoro regioninis parkas nusipelno atskiro sakinio – ar net kelių. Švenčiausioje ežeryno širdyje, tarp Labanoro girios pušynų, jaučiatės kaip vienintelis žmogus planetoje. Tuo tarpu Sirvėtos regioninis parkas su savo įspūdingu 40 metrų aukščio šlaitu prie Sirvėtos ežero pasiūlys ne tik gamtos ramybę, bet ir šiek tiek adrenalino tiems, kurie mėgsta pasižiūrėti į pasaulį iš aukščiau.

Nepamirškite ir Baluošo ežero – čia stūkso viena aukščiausių Lietuvos apžvalgos platformų, iš kurios matomi net keliolika kitų ežerų vienu metu. Panorama, kurios verta net jei nesate „tų, kurie fotografuoja viską“.

Rytų Lietuvos vandens takai

Jei baidarės jums ne naujiena, Žeimenos upė – tikras atradimas. Ramus tekėjimas, gražūs krantai, o vietomis – tokia tyla, kad girdisi tik irklo garsas. Panašią patirtį suteikia ir Šventosios upės atkarpa netoli Molėtų – tik ten dar prisideda kaimo peizažas, kuris atrodo tiesiai iš atviruko.

Molėtų astronomijos observatorija taip pat verta vietos šiame sąraše, nors ji ir ne apie ežerus. Vakare, kai dangus tamsėja ir žvaigždės pradeda mirksėti stipriau nei bet kur mieste, supranti, kodėl žmonės specialiai važiuoja į šią pusę tik dėl žvaigždėtos nakties.

Kur laikas sustoja, o kelionė – ne

Dubingių pusiasalis Asvejos ežere – vieta, kurioje istorija ir gamta susilieja į vieną. Buvusios pilies griuvėsiai, apsupti vandens iš visų pusių, sukuria atmosferą, kurios neatkartos joks dirbtinai sukurtas turistinis objektas.

Ir galiausiai – Švenčionėlių apylinkės, kur vietiniai miško takai veda per rečiau lankomas girias link nedidelių, bet nuostabių ežerų, apie kuriuos net GPS kartais „nežino“ pasakyti tiksliai.

Kelionė, kurios GPS neparodys, bet širdis atsimena

Rytų Lietuva nemoka rėkti apie savo grožį – ji tiesiog jį turi. Kiekvienas iš šių dešimties taškų žemėlapyje yra kvietimas sulėtinti tempą, palikti telefoną kišenėje kelioms minutėms ilgiau nei įprastai ir tiesiog pažiūrėti į vandenį, kuris atspindi ne tik dangų, bet ir tave patį, kai pagaliau leidiesi kelionei nustebinti. Šis sezonas – puiki proga išeiti iš įprastų maršrutų ir leisti sau pasiklysti tose vietose, kuriose dar nebuvo tavo Instagram feed’as. Kartais geriausios kelionės būna tos, kurių niekas kitas nerekomenduoja – tiesiog susikrauni bagažą ir važiuoji pasitikti ežero, apie kurį sužinojai vos vakar.