Vanduo neatleido dar niekam

Rytų Lietuva – tai ežerų kraštas. Molėtai, Ignalina, Zarasai – čia vanduo yra ne tik kraštovaizdžio dalis, bet ir kasdienybė. Žvejyba, maudymasis, valtys, vakarėliai prie vandens. Ir kartu – nuolatinė rizika, apie kurią niekas nenori galvoti, kol ji netampa realybe. Kas nutinka, kai šalia tavęs į vandenį įkrenta žmogus? Dauguma žmonių tiesiog sustingsta. O sustingimas čia gali kainuoti gyvybę.

Pirmosios sekundės – svarbiausia

Pirmiausia – šauk. Garsiai, aiškiai, be gėdos. „Žmogus skęsta!” Kuo daugiau žmonių išgirs, tuo geresnės šansai. Tuo pat metu skambink 112. Tai ne veiksmas „po visko” – tai pirmas veiksmas, nes greitoji ir gelbėtojai turi laiko atvykti, o tas laikas prasideda nuo tavo skambučio.

Jei esi prie organizuoto paplūdimio – ieškok gelbėjimo rato ar virvės. Rytų Lietuvos ežerų pakrantėse jų turėtų būti, nors realybė ne visada atitinka taisykles. Jei nieko nėra po ranka – meski virvę, diržą, marškinius, plastikinį butelį, pagalį. Bet ką, ko žmogus galėtų griebtis.

Į vandenį – tik kraštutiniais atvejais

Čia daugelis klysta iš geriausių paskatų. Šokinėti į vandenį gelbėti skęstančiojo – rizikinga net patyrusiems plaukikams. Skęstantis žmogus yra panikos būsenoje, jis griebiasi visko, kas pasitaiko, ir gali nuvaryti tave po vandeniu. Gelbėtojai tai žino ir moko: jei įmanoma – gelbėk iš kranto.

Jei vis dėlto reikia plaukti – imk su savimi kažką, ko skęstantis galėtų griebtis, o ne tavo rankos. Priplaukęs kalbėk ramiai, net jei pats dreba iš baimės. Žmogų reikia nuraminti, kad jis liautųsi spurdėti.

Kai žmogus jau ištrauktas

Jei nukentėjusysis nekvėpuoja – pradėk dirbtinį kvėpavimą ir krūtinės ląstos paspaudimus. Širdies ir plaučių gaivinimas (CPR) – tai įgūdis, kurį galima išmokti per kelias valandas, o jis gali išgelbėti gyvybę. Rytų Lietuvoje, kur iki ligoninės kartais keliaujama 40 minučių, šis įgūdis nėra prabanga – tai būtinybė.

Ištrauktą žmogų reikia paguldyti ant šono – vadinamoji saugi padėtis neleidžia užspringti vandeniu ar vėmalais. Šildyk jį – hipotermija gresia net vasarą, ypač Rytų Lietuvos ežeruose, kur vanduo giliau būna šaltas.

Žinios, kurios nesensta

Rytų Lietuva kasmet praranda žmones prie vandens. Dalis tų tragedijų buvo neišvengiamos. Bet dalis – ne. Jos įvyko todėl, kad šalia stovėję žmonės nežinojo, ką daryti, arba bijojo suklysti. Baimė suklysti gelbėjant yra pati blogiausia baimė – neveikimas čia visada blogesnis pasirinkimas už veikimą. Išmok CPR. Papasakok vaikams, ką daryti. Kitą kartą važiuodamas prie ežero – pažiūrėk, kur kabo gelbėjimo ratas. Vanduo neatleido dar niekam, bet pasiruošimas – tai vienintelis dalykas, kurį galime kontroliuoti.