Kai sekundės sprendžia viską

Rytų Lietuva – tai ežerų kraštas. Ignalinos, Zarasų, Molėtų rajonuose vandens telkinių tiek, kad sunku suskaičiuoti. Ir būtent dėl šios priežasties čia skendimo atvejų statistika nėra džiuginanti. Problema ne tik ta, kad žmonės įkrinta – problema ta, kad šalia esantys dažnai nežino, ką daryti. Panika, neryžtingumas, klaidingi veiksmai. Rezultatas – tragedija, kurios buvo galima išvengti.

Šis tekstas nėra skirtas profesionaliems gelbėtojams. Jis skirtas tiems, kurie tiesiog atsidūrė netinkamoje vietoje netinkamu metu – ir turi veikti.

Pirma reakcija: ne šokinėti, o galvoti

Instinktas liepia pulti į vandenį. Bet tai dažnai yra blogiausia, ką galima padaryti. Skęstantis žmogus yra panikoje – jis kimba į viską, kas pasiekiama, įskaitant gelbėtoją. Nepasiruošęs žmogus, įšokęs į ežerą, pats gali tapti antrąja auka. Tai nėra teorija – tai dokumentuota realybė.

Pirmieji veiksmai turėtų būti šie:

• Šaukti pagalbos – kuo garsiau, kuo aiškiau. Kiti žmonės turi žinoti, kas vyksta.
• Skambinti 112 – nedelsiant, ne po to, kai „pabandysite patys”. Dispečeriai gali koordinuoti pagalbą net kalbant telefonu.
• Ieškoti ko nors, ką mesti – virvė, diržas, šaka, drabužis, pripučiamas čiužinys, net tuščia plastikinė butelių dėžė. Bet kas, kas plūduriuoja ir ką galima pasiekti skęstančiajam.

Rytų Lietuvos ežerai dažnai turi dumblingą dugną ir neaiškų gylį. Tai reiškia, kad net seklioje vietoje žmogus gali įklimpti arba prarasti orientaciją.

Jei vis dėlto plaukiate gelbėti

Kartais nėra kito pasirinkimo. Jei nusprendėte plaukti, kelios taisyklės, kurios gali išgelbėti abu:

Plaukite su kuo nors rankose – virve, drabužiu, bet kuo, ką galėsite ištiesinti skęstančiajam, nesusiliesdami tiesiogiai. Tiesioginis kontaktas su panikos apimtu žmogumi yra pavojingas. Jei jis kimba ir traukia jus žemyn – nardykite. Refleksiškai jis paleis.

Artėkite iš nugaros, ne iš priekio. Tai sumažina tikimybę, kad skęstantysis apkabins jūsų kaklą ar rankas. Temkite jį nugara į krantą, laikydami už smakro arba pažastų – taip, kad galva liktų virš vandens.

Nepamiršite: Rytų Lietuvos ežeruose vanduo dažnai šaltas net vasarą, ypač gilesniuose telkiniuose. Hipotermija gali ištikti greičiau, nei tikitės.

Kai žmogus jau ištrauktas

Ištrauktas iš vandens žmogus nebūtinai yra saugus. Jei jis be sąmonės ir nekvėpuoja – reikia pradėti gaivinimą. Čia dažnai kyla klausimas: ar reikia pirmiausia išpilti vandenį iš plaučių? Atsakymas: ne. Tai senas mitas. Vanduo plaučiuose nėra pagrindinė problema – deguonies trūkumas yra. Pradėkite dirbtinį kvėpavimą ir krūtinės ląstos paspaudimus pagal standartinę CPR seką.

Jei žmogus sąmoningas, bet sutrikęs – laikykite jį šiltai, nekraukite ant žemės šalto paviršiaus, kalbėkite su juo. Šokas po skendimo gali būti klastingas – žmogus atrodo gerai, o po kelių minučių praranda sąmonę.

Tai, ko niekas nesako, bet visi turėtų žinoti

Gelbėjimo instrukcijos egzistuoja. Problema ta, kad žmonės jas skaito po tragedijų, o ne prieš. Rytų Lietuva kasmet pritraukia tūkstančius poilsiautojų – žvejus, turistus, šeimas su vaikais. Dalis jų pirmą kartą mato tokius ežerus, nežino vietovės, neturi jokio gelbėjimo patirties.

Vienas praktinis žingsnis, kurį galima padaryti dabar: jei planuojate leisti laiką prie vandens, pasitikrinkite, ar jūsų telefone yra tikslios koordinatės arba bent žinote artimiausio kaimo pavadinimą. Skambinant 112 iš miško ar ežero pakrantės, vieta yra kritinė informacija. Dispečeriai gali padėti ją nustatyti, bet tai užima laiką – o laiko kaip tik ir nėra.

Galiausiai – gebėjimas plaukti neapsaugo nuo skendimo. Tai statistiškai patvirtinta. Daugelis žuvusiųjų vandenyje mokėjo plaukti. Alkoholis, šaltas vanduo, nuovargis, netikėtas kritimas – visa tai keičia lygtį. Todėl svarbu ne tik mokėti plaukti, bet ir suprasti, kada situacija tampa pavojinga – ir sau, ir kitiems.