Vanduo neatleidžia klaidų

Rytų Lietuva – tai ežerų kraštas. Molėtai, Ignalina, Zarasai – čia vanduo yra visur: už namo kampo, už miško, už kiekvieno posūkio. Ir būtent dėl to čia kiekvieną vasarą nutinka tragedijų, kurių didelės dalies buvo galima išvengti. Ne todėl, kad žmonės nemoka plaukti. O todėl, kad šalia esantys nežino, ką daryti pirmomis sekundėmis.

Tos sekundės – tai viskas.

Pirma – galva, ne emocijos

Kai žmogus įkrenta į vandenį, natūrali reakcija yra šokti paskui. Ir tai dažnai baigiasi dviem aukomis vietoj vienos. Skęstantis žmogus – net jei tai jūsų draugas ar vaikas – panikuoja ir instinktyviai laikosi už bet ko, kas šalia. Jis gali nuskandinti ir jus.

Tad pirmas žingsnis: likite krante. Tai nėra bailumas – tai protas.

Iš karto šaukite pagalbos. Garsiai, kiek išgalite. Kiti žmonės paplūdimyje ar aplinkui gali turėti gelbėjimo priemonių arba tiesiog daugiau rankų. Ir nedelsdami skambinkite 112 – net jei atrodo, kad situacija „dar ne tokia rimta”. Gelbėtojai geriau atvyks veltui, nei per vėlai.

Meskite, tieskite, plaukite – tokia tvarka

Profesionalūs gelbėtojai vadovaujasi principu: pirma meskite, paskui tieskite, ir tik kraštutiniu atveju – plaukite. Praktiškai tai reiškia štai ką:

Meskite viską, kas plūduriuoja ir kas yra po ranka – gelbėjimo ratą, plastikinę dėžę, tuščią butelį, pripučiamą čiužinį, net sportinį krepšį. Bet koks plūduriuojantis daiktas suteikia skęstančiajam laiko.

Tieskite ranką, šaką, diržą, marškinėlius, virvę – jei žmogus dar pasiekiamas nuo kranto. Atsigulkite ant žemės, kad jis nenutemptų jūsų į vandenį, ir laikykite tvirtai.

Plaukite tik tada, jei esate tikras plaukikas, jei turite gelbėjimo priemonę, kurią galite paduoti skęstančiajam, ir jei nėra kito pasirinkimo. Net ir tokiu atveju – neplaukite tuščiomis rankomis.

Kai žmogus jau ištrauktas

Ištrauktas iš vandens žmogus dar nėra saugus. Jei jis be sąmonės ir nekvėpuoja – pradėkite gaivinimą. 30 krūtinės paspaudimų, 2 dirbtinio kvėpavimo įpūtimai, ir taip tol, kol atvyks pagalba arba žmogus pradės kvėpuoti pats. Jei nemokate – bent jau spauskite krūtinę. Tai geriau nei nieko.

Jei žmogus kvėpuoja, bet be sąmonės – paguldykite jį ant šono (vadinamoji stabili padėtis), kad neužspringtų vandeniu ar vėmalais. Šildykite – hipotermija ežeruose, net vasarą, ateina greičiau nei tikitės.

Žinios, kurios lieka, kai reikia

Rytų Lietuvos ežerai yra gražūs ir ramūs – iki tol, kol nėra. Problema ta, kad mes apie gelbėjimą galvojame tik tada, kai jau per vėlu galvoti. Pirmosios pagalbos kursai šioje šalyje vis dar yra kažkas, ką žmonės „ketina” padaryti, bet niekada nesuranda laiko.

Tačiau čia kalbame ne apie sudėtingus medicininius protokolus. Kalbame apie kelis paprastus veiksmus, kuriuos galima įsiminti per dešimt minučių. Papasakokite juos vaikams prieš išvykdami prie vandens. Prisiminkite patys. Nes prie ežero kiekvienas iš mūsų gali tapti ir aukos vieta, ir gelbėtoju – ir geriau žinoti, kuria puse stoti.