Rytų Lietuva – tai tikras rojus vandens mėgėjams. Čia telkšo šimtai ežerų, nuo mažyčių miškų apsuptyų tvenkinukų iki didingų vandens telkinių kaip Drūkšiai ar Dusia. Tačiau kiekvienas, kas bent kartą yra maudęsis gamtiniuose vandens telkiniuose, žino – tai visai kas kita nei baseinas ar jūra. Ežerai turi savo charakterį, savo pavojus ir savo grožį. Kaip išmokti juos suprasti ir mėgautis maudynėmis saugiai?

Kodėl ežerai reikalauja ypatingos pagarbos

Pirmą kartą nėriau į Alaušo ežerą būdamas paauglys. Vanduo atrodė ramus, skaidrus, kvepėjo pušimis ir vasara. Bet jau po kelių metrų nuo kranto pajutau, kaip staiga koja įstrigo dumble, o šaltas srovės srautas traukė gilyn. Išsigandau ne juokais. Tą dieną supratau – ežeras nėra paplūdimys su chloruotu vandeniu.

Rytų Lietuvos ežerai dažniausiai yra giliavandžiai, su netolygiu dugnu, šaltiniais ir srovėmis. Kai kuriuose telkiniuose temperatūra gali skirtis net 10 laipsnių tarp paviršiaus ir gilumos. Tai reiškia, kad net karštą vasaros dieną galite netikėtai patekti į ledinio vandens sluoksnį, kuris sukelia šoką organizmui ir gali sukelti raumenų spazmus.

Be to, daugelis mūsų ežerų turi dumblėtą dugną, vandens augaliją ir netikėtus gylio pokyčius. Viename žingsnyje vanduo gali būti iki kelių, kitame – jau virš galvos. Tokia aplinka reikalauja ne tik mokėjimo plaukti, bet ir sugebėjimo išlaikyti ramybę netikėtose situacijose.

Kur maudytis – įrengtos paplūdimiai ar laukinė gamta

Zarasų, Molėtų, Ignalinos rajonuose rasite dešimtis oficialiai įrengtų paplūdimių. Jie turi gelbėtojus, pažymėtas maudymosi zonas, informaciją apie vandens kokybę. Tai saugiausias variantas, ypač šeimoms su vaikais ar tiems, kas nesijunta tikri savo plaukimo įgūdžiais.

Tačiau daugelis vietinių ir ieškančių autentiškų išgyvenimų turistų renkasi laukines vietas. Čia svarbu žinoti keletą taisyklių. Visų pirma, niekada nešokite į nežinomą vandenį galva žemyn. Net jei matote, kad kiti tai daro – jūs nežinote tikslaus gylio, ar nėra po vandeniu akmenų ar nuskendusių medžių. Kasmet Lietuvoje fiksuojami atvejai, kai žmonės sunkiai susižeidžia ar net žūsta dėl neatsargaus šuoliavimo.

Jei renkate naują vietą maudytis, pirmiausia įeikite į vandenį pamažu, ištirti dugną. Pasižvalgykite, ar nėra įspėjamųjų ženklų, ar vanduo neatrodo keistai nuspalvintas ar neturi nemalonaus kvapo. Žydinčiame vandenyje maudytis tikrai neverta – tai gali sukelti alergines reakcijas ir net apsinuodymą.

Temperatūros šokas ir kaip jo išvengti

Birželio pradžioje prie Siesarties ežero mačiau, kaip vienas vyriškis, įkaitęs po paplūdimio tinklinio, įbėgo į vandenį ir po kelių sekundžių ėmė garsiai šaukti. Gelbėtojai jį ištraukė – vyras patyrė širdies ritmą sutrikdžiusį temperatūros šoką. Laimei, viskas baigėsi gerai, bet pamoka buvo aiški.

Rytų Lietuvos ežeruose vanduo net vasarą retai būna šiltesnis nei 22-24 laipsniai paviršiuje. Giliau – dar šaltesnis. Jei esate įkaitę, pirmiausia atvėskite rankas ir kojas, suvilgykite kaklą ir krūtinę. Tik tada pamažu įeikite į vandenį. Jūsų širdis padėkos už šį paprastą, bet gyvybiškai svarbų ritualą.

Ypač atsargūs turėtų būti vyresni žmonės ir asmenys su širdies ligomis. Staigus šalto vandens poveikis gali sukelti kraujospūdžio šuolį ir net infarktą. Jei jaučiate galvos svaigimą, dusulį ar spaudimą krūtinėje – nedelsiant išeikite iš vandens.

Vaikai prie ežero – ko mokytis iš vietinių

Vietiniai Ignalinos krašto gyventojai sako: „Vaikas prie ežero turi būti kaip šuo – visada pavadėlyje.” Skamba griežtai, bet statistika byloja savo. Dauguma skendimo atvejų su vaikais įvyksta tada, kai suaugusieji „tik akimirkai” atitraukia dėmesį.

Jei jūsų vaikas dar nemoka plaukti arba tik mokosi, plaukimo liemenė ar rankovės – privalomas atributas. Net sekliame vandenyje. Ežero dugnas gali būti slidus, vaikas gali paslysti ir išsigąsti, įkvėpti vandens. Plaukimo priemonė suteiks papildomų sekundžių sureaguoti.

Mokykite vaikus niekada neplaukti vieniems, net jei jie jau gerai plaukia. Ežere gali nutikti bet kas – spazmas, susidūrimas su vandenyje plaukiojančiu rąstu, netikėtas gilus plotas. Draugas šalia – tai paprasčiausia gyvybės draudimo forma.

Dar vienas patarimas iš praktikos: nustatykite aiškias ribas, iki kur vaikas gali plaukti. Gali būti konkretus kranto orientyras – medis, akmuo, plaustas. Vaikai mėgsta tyrinėti, bet ežere tai gali baigtis blogai.

Alkoholis ir vanduo – mirtina kombinacija

Šią temą reikia aptarti be jokių užuolankų. Daugiau nei pusė skendimo atvejų Lietuvoje įvyksta, kai žmogus yra apsvaigęs nuo alkoholio. Tai nėra moralinė pamoka – tai grynai fiziologija ir statistika.

Alkoholis sutrikdo koordinaciją, lėtina reakciją, blogina sprendimų priėmimą ir sukelia klaidingą drąsos jausmą. Žmogus gali neteisingai įvertinti atstumą, savo jėgas, vandens gylį. Be to, alkoholis išplečia kraujagysles, o tai pavojinga šaltame vandenyje – kūnas greičiau atvėsta, didėja hipotermijos rizika.

Jei planuojate prie ežero švęsti su alkoholiu – maudykitės prieš tai, ne po to. Arba pasirinkite: arba gėrimas, arba maudymasis. Trečio varianto, saugaus varianto, nėra.

Kas daryti, jei kas nors skęsta

Prieš kelerius metus Drūkšių ežere mačiau, kaip viena moteris išgelbėjo paauglę. Ne šokdama į vandenį kaip filme, o ištiesdama irklo galą. Tai buvo protinga, efektyvu ir saugu abiem.

Jei matote, kad kas nors skęsta, pirmiausia šaukite pagalbą – kitus žmones, gelbėtojus, skambinkite 112. Tada bandykite padėti nešokdami į vandenį. Ištieskite lazdą, šaką, irklo galą, metę virvę ar net drabužį. Skęstantis žmogus yra pavojingas – jis instinktyviai griebiasi už visko ir gali įtraukti jus į dugną.

Jei vis dėlto turite plaukti gelbėti, plaukite iš nugaros pusės, griebkite žmogų už pažastų ar už plaukų (taip, skamba žiauriai, bet tai saugiausia), plaukite nugara, laikydami jo galvą virš vandens. Niekada neleiskite skęstančiam žmogui jūsų apkabinti iš priekio.

Ištraukę žmogų į krantą, patikrinkite kvėpavimą ir pulsą. Jei jų nėra – nedelsiant pradėkite dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą. Net jei niekada to nedarėte – bandykite. Operatorius telefonu 112 jums padės. Bet geriausia – išmokti šių įgūdžių iš anksto. Daugelyje savivaldybių vyksta nemokamos pirmosios pagalbos mokymai.

Gamtos pavojai: ne tik vanduo

Ežeras – tai ne tik vanduo. Tai visa ekosistema su savo gyventojais ir pavojais. Rytų Lietuvos ežeruose retai, bet pasitaiko gyvatės. Dažniausiai jos pačios bėga nuo žmonių, bet jei netyčia užminsime ar išgąsdinsime – gali įkąsti. Žiūrėkite po kojomis eidami pakrante, ypač aštrių ar vandens augalų zonose.

Erkės – kitas rimtas pavojus. Jos gyvena ne tik miške, bet ir paplūdimių žolėje. Po kiekvienos dienos prie ežero patikrinkite save ir vaikus. Erkę reikia pašalinti kuo greičiau – kuo ilgiau ji čiulpia kraują, tuo didesnė užsikrėtimo ligomis tikimybė.

Vapsų ir širšių lizdai dažnai būna netoli vandens. Jei pastebėjote aktyvų vapsų judėjimą vienoje vietoje – geriau raskite kitą maudymosi vietą. Širšių įgėlimas gali sukelti stiprią alerginę reakciją, o vandenyje tai ypač pavojinga.

Kai ežeras tampa namais, o ne tik atostogų vieta

Gyvenu prie Alaušo ežero jau dešimt metų. Per tą laiką išmokau skaityti jo nuotaikas kaip knygą. Žinau, kada vanduo bus šiltesnis (po kelių karštų dienų su pietryčių vėju), kada pavojingiausia (po audros, kai vanduo drumzlinas ir pilnas nuplautų šakų), kada geriausias metas maudytis (anksti ryte, kai vanduo ramus ir skaidrus).

Vietiniai žmonės turi neįkainojamų žinių apie savo ežerus. Jei esate svečias, nepagailėkite laiko pasikalbėti su jais. Paklauskite, kur saugiausia maudytis, kokios yra srovės, ar yra pavojingų vietų. Dažniausiai žmonės mielai pasidalins informacija – jiems rūpi ir jūsų, ir ežero gerovė.

Mokykitės stebėti gamtos ženklus. Jei matote, kad paukščiai elgiasi neramiai, jei staiga pakilo vėjas ar dangus greitai temsta – laikas baigti maudynes. Audra ežere – ne juokai. Žaibas traukia į vandenį, bangos gali būti pavojingos net seklioje vietoje.

Pagarbos ežerui mokiausi pamažu, kartais per klaidas, kartais iš kitų patirties. Dabar, kai matau turistus, kurie neatsargiai elgiasi vandenyje, norisi prieiti ir pasakyti: „Sustokite, pasižvalgykite, pajuskite šį vandenį. Jis gražus, bet reikalauja pagarbos.” Ežeras duoda neįtikėtinai daug – vėsos, džiaugsmo, ramybės, sveikatos. Bet mainais jis prašo tik vieno – apdairumo ir pagarbos jo jėgai. Tai sąžiningas sandėris, kurį verta priimti. Maudykitės, mėgaukitės, bet niekada neužmirškite – esate svečias gamtos namuose, o geras svečias visada elgiasi atsakingai.