Tiltiškių malūno paslaptis

Gyveno kartą malūnininkas. Sumanus žmogus sumąstė, kad būtų smagu turėti malūną. Malti grūdus, maitinti savo šeimyną ir kaimynus. Būti pabalusiam it sniegas, jausti duonos kvapą…Kaip būtų puiku! Pamąstė, pamąstė ir sumeistravo malūną.

Didelis ratas ir sraunus vanduo suko girnas…Darbas virė. Bet tai buvo seniau…O dabar stovi malūnas, ūžia upės vanduo. Tik be didžiojo rato ir be miltų kvapo…

Tačiau doras žmogus, mylintis savo gimtinę, įrengė čia muziejų. Šviesaus atminimo A.Žilėnas šiame malūne atskleidė tikrą elektrifikacijos istoriją. Bet išėjo žmogus ir vėl liko tuštuma…Nužiūrėjo šią vietelę ponas Dalius. Pamąstė, kad graži, patraukli vieta, miškas, kelias – viskas tinka, kad čia būtų įkurtas radijo imtuvų muziejus. Kaip tarė, taip ir padarė. Tiltiškėse veikia puikus muziejus!

Aplankėme netikėdami rasti šeimininką. Juk buvo Vėlinių pavakarys. Kaip apsidžiaugėme, kai pasižvalgę jaukioje teritorijoje, buvome pakviesti į vidų. Aš, mano sūnus, anūkas Adomas, prisipažinom, kad negalėsime apmokėti šios ekskursijos, nes nemanėme, kad taip nutiks. O šeimininkas nuramino, jog sezonas baigėsi, tai parodys savo eksponatus nemokamai. Pakvietė kavos puodeliui. Aplankykite šį muziejų visi! Bus į ką pasižiūrėti, o kartu ir muzikos paklausyti! Man atrodo, kad ponas Dalius gyvena tarp savo radijo aparatų kaip brangiausių draugų. Nei dulkelės, nei šapelio, tvarka, švara, šiluma! Apie kiekvieną aparatą jis turi ką pasakyti. Visi šie turtai atkeliavo iš viso pasaulio, ir atrodo, kad veikiančių čia dauguma. O plokštelių, nuotraukų…Visko daug, o ypač bendravimo! Yra vieta skirta ir šviesaus atminimo Energetikos muziejaus įkūrėjui A.Žilėnui. Patiko, labai labai patiko! Mano šeima dėkinga ponui Daliui Bučenkai už turiningą vakarą, malonų pasibuvimą.

Pagarbiai, Irena Labutienė