Paprasta būti geru arba Kalėdinis laikotarpis Salako socialinės globos namuose

Ką tik nutilindžiavo, nuaidėjo gražiausios metų šventės. Nepuošė žemės baltas patalas, nešaldė nosies šaltukas, skverbėsi tamsa ir drėgmė. Tokiomis darganotomis dienomis taip norisi šviesos ir šilumos, jaukumo. O kas labiau šildo jei ne žmogaus ( arttimo ar tik sutikto)  artumas, šiluma ir gerumas.

Mūsų gyventojų širdyse galbūt dažnai suvirpa vienatvės styga, galbūt slapčia nubraukiama ir viena kita ašara ypač tų skubančių, lekiančių švenčių metu. Tačiau, pasirodo, aplinkui mus gyvena tiek nuostabių ir šiltų žmonių, kurių dėka šiais metais  šventės mūsų namuose buvo tikrai šiltos, jaukios, su daug daug sveikinimų, bendravimo, apkabinimų ir viso ko smagiausia.

Jau gruodžio pradžioje į mūsų namus pradėjo plūsti šūsniai Kalėdinių sveikinimų, siuntinukų, atvirlaiškių, kuruos siuntė visai nepažįstami žmonės, neabejingi senam, dažnai vienišam žmogui, gyvenančiam globos namuose. Tie sveikinimai iš įvairiausių Lietuvos, Europos kampelių, buvo vienas sveikinimas netgi iš tolimosios Japonijos. Esam dėkingi visiems, o ypač mūsų paštininkui R.Jasiukui už jo triūsą visą gruodžio mėnesį. Jis buvo tikras Kalėdų Senelio padėjėjas.

Gruodžio viduryje mus aplankė ir pirmieji svečiai, tiksliau viešnios – seserys Mockutės iš Vilniaus. Šios smagios merginos pripildė Adventinę popietę gerumu, šiluma, nuoširdžiu bendravimu, o jau koks nenusakomas skonis įvairiaspalvių jų pačių rankų darbo keksiukų. Nepajutom kaip prabėgo popietė. Susitarėme susitikti dar ne kartą.

Mus aplankė ir mūsų kaimynai – Salako pagrindinės mokyklos mokiniai- folkloro ansamblis „Saulala“ vad. mokytojos D. Kisielienės ir neabejinga mums savo rūpesčiu žmonėmis mamytė L. Abramavičienė. Jų paruošta Adventinė programa labai praskaidrino mūsų kasdienybę, su meile keptų kalėdinių meduolių kvapas užliejo visus namus. Mažos  vaikų širdutės jau dabar mokomos gerumo, atjautos, dalijimosi džiaugsmo. Tai didelis mokytojos Danguolės ir mamytės Loretos indėlis. Nuoširdžiai dėkojame vaikučiams ir jų ugdytojoms.

Kokios gi Kalėdos be mūsų nuolatinių draugų iš „Swedbank“ kolektyvo. Jau įpratome, kad kiekvienos didžiosios metų šventės nepraeina be šių mielų žmonių. Labai malonu, kad vieną kartą apsilankę mūsų namuose, šie žmonės tapo ištikimais mūsų draugais. Visada jų laukiame ir pasiilgstame.

Na ir mūsų švenčių kulminacija – pačių pačiausių draugų iš „Senučiukų“  iniciatyvos apsilankymas. Šių susitikimų metu mūsų gyventojai visada pasijaučia grįžę į vaikystę, į Kalėdinę pasaką kur norai ir svajonės pildosi, kur egzistuoja Kalėdų Senelis ir jo pagalbininkai. Juk kas gali sunešti tokią krūvą dovanų ir visos jos ne bet kokios, o tokios apie kurias svajojome. Kartais sunku patikėti, kad šiais materializmo ir susvetimėjimo laikais yra tiek daug nuoširdžių žmonių, kurie dovanoja, pirmiausia, tai savo laiką, savo gerumą nuskriaustam, pamirštam žmogui. Juk ne taip paprasta surasti kiekvienam dovasnėlę, kuri tiktų, ne taip paprasta atvažiuoti ir išdalinti save, rasti priėjimą prie kiekvieno iš mūsų. Nors „Senučiukų‘ įkūrėja ir jos komanda pas mus lankėsi tik antrą kartą, bet jos dėka mes turime tiek daug draugų ir pažįstamų ir tas ratas vis didėja, kad jokiu būdu nebegalime sakyti, kad esame užmiršti ir nelankomi. Labiau bendraujantys gyventojai įsigyjo netgi savo nuolatinių gerbėjų ratą. Juos pažįsta, juos vadina vardais, juos prisimena, jiems rašo laiškus.. O ar gali būti kas nors nuostabesnio senyvo, vienišo žmogaus gyvenime.

Mes labai dėkingi Urtei Linai Orlovai ir visai ‚Senučiukų‘ komandai, kad kiekvienais metais į mūsų namus ateina tikra Kalėdinė šviesa ir ne tik kalėdinė, esame lankomi ir prisimenami ištisus metus.

Laikas bėga, vėl Naujieji metai verčia naujas dienas, gyvename jau kitokiu laukimu – pavasario, žalumos. Tačiau niekada nepamirštame gerumo, jautrumo, nuoširdaus bendravimo, tų puikių žmonių kurie  atvira širdimi dalijasi savo gerumu. Pabendravus su jais ir pačiam kyla noras būti nors truputį geresniu, padaryri dar nors vieną gerą darbą, nepamiršti mažesnio ir silpnesnio, skirti dėmesį vienišam, paprasčiausia BŪTI GERU…

L. Juodkienė

Soc. darbuotoja

Salako socialinės globos namai