Padėka Salakui

Žmogaus gyvenimą skaičiuojame metais, o kartais žmogų vertiname pagal metų skaičių. Gal todėl vaikystėje metus skaidėme smulkiau, su pasididžiavimu drąsiai sakydavome Kitiems: „Man – šeši su puse“, kad tik būtume suaugesni, vyresni, verti daugiau, tų Kitų, dėmesio. Viskas aplink mus keičiasi. Keičiasi oras, keičiasi metų laikai, keičiasi ir gamta. Su metų kupra suprantame, kad nieko nėra pastovaus gyvenime.

Dažniau pradedame dairytis per petį, kad nors mintimis būtume jauni, kad būtume nors kiek reikalingi „Kitiems“ ir dabar jau metų nebeskaičiuojame, už mus skaičiuoja tie Kiti.

Šie metai visiems ypatingi ir ką jau besakyti. Niekaip mūsų nepalieka „Karona“ virusas. Saugomės vieni Kitų, pasiilgstam Savų. Taip ir žvalgomės pro langą, pro savo nueitus metus. Kas įvyko? Kas išvyko, atvyko? Ką nuveikiau per metus?

Taip ir aš, sėdžiu ir galvoju: „Uch, kokie šie metai“.

„Karona“ suvarė visus į namus, pavogė ne tik pavasarį, bet ir prisikėlimo džiaugsmą – Šv. Velykas. Vasarą bijojome toliau išvažiuoti, keliauti, kad spėtume prieš uždarant valstybių sienas grįžti namo. Namuose jautėmės saugiai ir ne. Štai, pačiam teko dėtis daiktus, atsisveikinti su sava bendruomene ir vykti pas Kitus, Salako parapijon. Kunigui Egidijui Vijeikiui Salake išbuvus aštuonerius metus, teko palikti taip pat dar labiau savus ir vykti į Kamajų parapiją.

Bet juk ne viskas blogai, kiekvienas pasikeitimas atneša gyvybę. Kol keičiamės, tol gyvename, tol jaučiamės gyvi.

Tikriausiai ir dirbame dėl to kiekvienas. Keičiame, grąžiname vieni kitiems padedant. Nuo mažų dalykų prasideda dideli dalykai. Visos Salako parapijos vardu dėkoju kunigui Egidijui už nuveiktus, Salako parapijoje, darbus. Daug jų ir visų neįmanoma išvardinti, vis tiek liks kažkas neįvardinta. O prie daugelio nuveiktų darbų, dažnai būna prisidėję ir daug kitų žmonių, kurių net nepastebime. Kaip pavyzdys, šiais metais šventoriuje, kunigo Egidijaus rūpesčiu, sudėtas trinkelių takelis. Naują takelį matome visi, bet kas prisidėjo prie jo atsiradimo, žinome ne visi. O tai visai nemažas žmonių būrelis. Pirmiausia Zarasų rajono savivaldybė, su priešakyje meru Nikolaju Gusevu. Zarasų savivaldybė finansavo šį projektėlį skirdama 1500 eurų. Uždara akcinė bendrovė „Zarasų automobilių keliai“ atliko o takelio paklojimo darbus. Kunigas Egidijus Vijeikis organizavo, prižiūrėjo, kad visi darbai įvyktų. Tai dar ne visi žmonės. Dar yra vienas žmogus, kuris padėjo tvarkyti dokumentus – Valentina Biveinienė, Zarasų savivaldybės, Teritorijų planavimo skyriaus specialistė. Štai koks nemažas būrelis žmonių prisidėjo prie šventoriaus pasikeitimo. Jiems visos Salako parapijos žmonių vardu tariu AČIŪ.

Taip pat Jums, mieli parapijiečiai, noriu padėkoti. Pradžioje straipsnio, visur rašiau „KITI“, tai yra svetimi. Šiandien drąsiai rašau, Salako parapija man sava, jaučiuos priimtas kaip savas. Tą jutau Jūsų nuoširdžiu rūpesčiu, įvairia pagalba, kaip savam. Tikiuos ir tapau SAVU Jūsų širdyse. Dėkoju visiems visiems, neišskiriant nei vieno, o Jūsų labai daug, sunku ir išvardinti. Tai tie, kurie priėmėt į savo namus, vaišinot pietumis, arbata, o kartais ir lauknešėlį sudėdavote. Rūpinotės, kad klebonas nebadautų pyragais, uogienėmis, skilandukais, taip džiugindami klebono kasdienybę. Tai tie, kurie metę savo darbus, atlėkėte tvarkyti prakiurusius klebonijos radiatorius. Tai tie, kurie savo talkomis prisidėjote prie bažnytėlės grožio. Tai tie, kurie kiekvieną sekmadienį būnate bažnyčioje šlovindami Dievą. Ir tie, kurie tyliai pervedate aukas bažnytėlės remonto darbams. Jaučiu priedermę stengtis, kad bent taip atsidėkočiau Jums visiems.

Gražių artėjančių švenčių, mieli Salako, Švedriškės ir Daunorių parapijiečiai. Ačiū Jums visiems!

 

Salako parapijos klebonas

Kun. Rimantas Rimkus