ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS SALAKO SENIŪNIJA

h1

 

h

Laisvoji aikštė Nr. 1, Salako miestelis, Zarasų raj., LT-32216

                                                                              tel. (8-385) 59222,  mob. 8-686-38456 ,                                                                                                             el. paštas  renius.kisielius@zarasai.lt

Seniūnas – RENIUS KISIELIUS 

kis

                                                                             Seniūnijos darbo laikas:

 

8:00 – 17:00 val.

Pietūs 12:00 – 12:45 val.

Penktadieniais iki 15:45 val.

 

     Informacija apie seniūniją

    

 

ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS SALAKO SENIŪNIJA

 

Specialistė  ALDONA VALINSKIENĖ                                    el. p.  salakas@zarasai.lt tel. (8-385) 59297
Specialistė socialiniam darbui ir socialinė darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis NERINGA ŠIMKŪNIENĖ                                el. p.   soc.salakas@zarasai.lt tel. 8-615-90473
Kaimo plėtros vyresnioji specialistė  GELMINA BUDRIENĖ                                                                                           Darbo laikas: 08:00 – 14:45; Pietūs 12:00 – 12: 45   el. p.  gelmina.budriene@zarasai.lt tel. (8-385) 31205

 

 

Zarasų rajono savivaldybės taryba 2009 m. sausio  29 d. sprendimu Nr. T-7

Salako seniūnijos teritorijoje sudarė 4 seniūnaitijas

 

 

1. Biržūnų Balinių, Bikėnų, Biržūnų, Čigoniškių, Drobiškių, Gaideliškių, Giteniškių, Gerveliškių, Grybiškių, Kiškelių, Marceliškių, Mikališkių, Navikų, Nečeskų, Padvarinių, Pagrundų, Rudakiškių, Salų, Samaukos, Šiurpiškių, Tiltiškių, Unguriškių, Vitkuškių, Zarkiškių ir Zelvos kaimai.
2. Kemionių Avinuostos, Ažūraisčių, Bajatiškių, Čepeliškių, Daubariškių, Gruodiškių, Gulbynės, Joniškio, Kemionių, Pakerniškių, Polivarko, Varniškių ir Vilkiškių kaimai.
3. Salako Salako miestelis
4. Vyželių Asiūklių, Aukštakalnio, Aželių, Bajorėlių, Breslaviškių, Dumblynės, Gabrelių, Galinių, Girelės, Gudėniškių, Gudiškių, Jakiškių, Jurgiškių, Katiniškės, Klementiškės, Kukiškių, Liudvinavos, Luodkų, Luodžių, Marteniškių, Narbutiškio, Nariūnų, Paluodės, Paskardiškių, Pratkūnų, Ramoniškių, Sabalunkų, Stukiškių, Tetervinių, Tyliūniškės, Tolimėnų, Treigelių, Valentiškės, Vyželių ir Zaguriškių kaimai.

 

 

Pagrindiniai seniūnijos duomenys

Salako seniūnija yra 19 kilometrų į pietvakarius nuo Zarasų ir tiek pat į rytus nuo Daugailių. Seniūnijos plotas 172,8 km2 . 2017 metų sausio 01 dienos  duomenimis seniūnijoje gyvenamąją vietą buvo deklaravę 919 gyventojų (moterų – 456; vyrų – 463). Gyventojų sudėtis pagal amžių: iki 16 metų – 8,7 %, iki 25 metų – 10,02 %, iki 65 metų – 56,91 %, nuo 65 metų ir daugiau – 24,37 %. Seniūnijos centre Salako miestelyje gyvena 479, o Biržūnų gyvenvietėje 91 gyventojai. Gyventojų tankumas 2006 metų duomenimis  buvo 5,32 gyventojai km². Iki Zarasų miesto plentu pro Degučius – 28 km.,  gruntuotu keliu pro Gražutę 19 km. Seniūnijos teritoriją kerta valstybinis Dusetos – Degučiai – Dūkštas krašto kelias bei vidiniai Salakas – Vyželiai, Salakas – Daugailiai, Salakas – Zarasai per Pasodę, Salakas – Zarasai per Gražutę keliai.  Seniūnijos teritorijoje yra Salako, Gudėniškių ir Tumiškių miškai. Jie užima apie 5700 ha. Seniūnijos teritorija teka Šventosios upė, yra virš 30 ežerų. Seniūnijos puošmena šeštas Lietuvoje pagal dydį ežeras Luodis ( plotas – 1320 ha, didžiausias gylis – 18,4 m., kranto linijos ilgis – 28,5 km). Atvykstantys poilsiautojai gali apsistoti 4 poilsiavietėse. Seniūnijoje yra ryškesnės 9 lankytinos vietos ir 2008 metais įrengtas Gražutės regioninio parko direkcijos pažintinis dviračių takas bei 46 kultūros paveldo objektai. Seniūnijos teritorijoje yra 22 kapinės: iš jų 6 veikiančios. Zarasų rajono valdybos 1999-11-17 sprendimu Nr. 425 Salako miestelyje patvirtintos 22 gatvės, o rajono Savivaldybės tarybos 2005-03-17 sprendimu Nr. T-68 Biržūnų gyvenvietėje 3 gatvės. Salako miestelyje veikia paštas, ambulatorija, bendruomenės centras, pieninė, yra girininkija, medžio apdirbimo įmonė, pagrindinė mokykla, kultūros namai, biblioteka, Zarasų meno mokyklos filialas, svečių laukia poilsio namai ,,Aukrudė“, UAB ,,Degesa“ poilsio bazė.

Informacija apie Salako miestelį

                      Įdomus ir savotiškas Salakas, įsikūręs šiaurės rytų Lietuvoje, 18 kilometrų į pietvakarius nuo Zarasų ir tiek pat į rytus nuo Daugailių. Jis skiriasi nuo kitų vietovių: tai lygi aukštuma, iš vienos pusės supama ežero, o iš kitų pusių – gražių pušynų su eglių priemaiša, kalvų ir klonių. Rytinės pusės Salako sodybos atsiremia į didžiulį ežerą Luodis. Seniūnijos apylinkėse virš 30 mažesnių ir didesnių, gilesnių ir gražesnių ežerų. Savotiškas miestelio vardas: skaitant iš kairės į dešinę – SALAKAS, o iš dešinės į kairę – prasmingas vardas SAKALAS. Padavimai sako, kad Salaką įkūręs kunigaikštis Utenis. Salakas buvęs Lietuvos didžiūnų medžioklės centru. Medžiotojai augindavę medžioklės sakalus ir dėl to vietovė pavadinta Sakalo vardu. Kai kas įrodinėja, kad senaisiais laikais ta vieta, kur dabar yra Salakas, buvusi apsupta ežerų, panašių į salą. Čia gyvenę daugiausia žvejai, kuriuos žmonės vadinę salokais, o kaimą, kuriame jie gyveno – Salaku. Salako istorija sena, bet joje yra daug spragų ir savotiškų legendų. Prie Salako miestelio esančio ežero Luodis vardas minimas jau nuo 1253 m. Mindaugo dokumentuose. Tačiau oficialia Salako įkūrimo data laikoma 1496 m. kovo 18 d., kai Nikolajus Petkevičius per Vilniaus vyskupą Albertą užrašė Salako parapijai 3 valstiečius su jų žemėmis, įpareigodamas Salako kleboną it jo vikarą prisiminti Petkevičius mišiose. XVI a. iš Vilniaus į Livoniją per Salaką ėjo svarbus strateginis ir ūkinis kelias. Vilniaus vyskupo Abraomo  Vainos laikais ( 1631 – 1649 ) Salakas buvo vaitija, kurią sudarė Salako miestelis ir dvaras, 18 kaimų, 20 viensėdžių su 289 valakais žemės, 581 valstiečiu, 65 ežerais ir 3 upėmis: Šventąja, Ligaja ir Žiege. Yra išlikęs 1731 m. Salako ,,rakto“ ( valdos ) inventorius. Iš jo matyti, kad tuomet Salako dvare buvo  alaus bravoras, sūrinė, malūnas, 108 kiemai, iš kurių 14 miestelio kiemų. Kadaise Salakui buvo suteikta privilegija ruošti turgus sekmadienį.                                                                                                                                                             Daug nuveikė 1906 metais į Salaką atvykęs dirbti aušrininkas, mokytojas Antanas Poderis ir bažnyčios klebonas Antanas Križanauskas. Jų pastangomis 1907 m. įsteigtas kooperatyvas. 1909 m. gegužinėje pirmą kartą Salake buvo sugiedotas Lietuvos himnas. Dažnai ruošiami vakarai su vaidinimais, kurių pirmasis buvo 1907 metais suvaidinta ,,Genovaitė“.                                                                                                                               Salakiškių pasididžiavimas 1906 m. pradėta ir 1911 m. baigta statyti unikali, akmeninė bažnyčia, 1930 m. pastatytas Nepriklausomybės paminklas, skirtas Lietuvos kunigaikščio Vytauto Didžiojo  mirties 500 – osioms metinėms. Vokiečių okupacijos metais buvo išžudyti Salako žydai, per kautynes labai nukentėjo pats miestelis: sudegė dalis Bažnyčios gatvės namų, buvo nugriauta bažnyčios bokšto smailė, nukentėjo jos fasadai, stogas, buvo išžudyta ir ištremta daug žmonių.                                                                                                                            1982 metais Salake gyveno 680 gyventojų, 2011 metais Salako pagrindinėje mokykloje mokėsi 115 mokinių. Džiugiai Salako gyventojai sutiko Nepriklausomybės atkūrimą Lietuvoje. Salakas ir seniūnija turi savo tradicijas. Į minėjimus, šventes, kitus renginius, prasidedančius bažnyčioje, prie Laisvės paminklo ir besitęsiančius kultūros namuose gausiai renkasi žmonės. Šiandien Salakas – seniūnijos centras. Miestelis nuolat tvarkomas, vasaros sezonu sulaukia daug turistų ir poilsiautojų, kurie žavisi puikia gamta, lanko V. Žilinskienės jūrų augalijos ir gyvūnijos muziejų Gražutės regioninio parko lankytojų centre bei susipažįsta su parku ir jo gamta.                                                                                                                                                      1996 m. pastatytas turgaus pavilijonas,  viešasis tualetas.

1996 m. birželio 29 -30 dienomis salakiškiai pažymėjo miestelio 500 metų jubiliejų. Jubiliejaus įamžinimui Laisvosios aikštės centre pastatytas stogastulpis, išleistas lankstinukas ,,Salakui -500“, jubiliejiniai vokai.                       2010 m. pradėta miestelio Laisvosios aikštės rekonstrukcija, pėsčiųjų takai iškloti trinkelėmis, įrengtas aikštės ir bažnyčios apšvietimas.

2011 m. birželio 25 – 26 dienomis Salako miestelis šventė 515 metų sukaktį, o Švenčiausios Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia 100 metų jubiliejų. Prie bažnyčios pastatytas ir Panevėžio vyskupo J. Kaunecko pašventintas jubiliejinis stogastulpis.

2015 metais seniūnija artėjančiam  Lietuvos valstybės atkūrimo akto šimtmečiui Laisvojoje aikštėje įrengė fontaną.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

2016 m. birželio 24 -26 dienomis salakiškiai įspūdingu renginiu ,,Salakas – tautų namai“ pažymėjo Salako miestelio 520 metų sukaktį.

Pagrindinis seniūnijos ir jos gyventojų tikslas – kurortinės teritorijos statuso siekimas.