SALAKO MIESTELIO ŠVENTĖ

Notice: Undefined index: user_status in /var/www/vhosts/salakas.lt/httpdocs/old/print.php on line 80
Para Salakas· 03.07.2013


„Ar lietūs ar vėjai, ar saulės per daug...“,- berods tokiais žodžiais prasideda viena iš žinomiausių estradinių dainų, raginanti mylėti nepaisant jokių sąlygų, ar kliūčių, kurias pateikia gyvenimas! Sakoma, kad iš dainos žodžių neišmesi,- lygiai taip pat, kaip neišjungsi lietaus danguje, ar deginančių saulės spindulių. Na, mielieji, šį kartą aš labai ramia sąžine drįstu Jums prieštarauti:
...birželio 29-osios rytas – apniukę, pilka, šlapia, lietus merkia ir nesimato nei pradžios nei pabaigos lašams, krintantiems iš dangaus.


Iplstos Naujienos
„Ar lietūs ar vėjai, ar saulės per daug...“,- berods tokiais žodžiais prasideda viena iš žinomiausių estradinių dainų, raginanti mylėti nepaisant jokių sąlygų, ar kliūčių, kurias pateikia gyvenimas! Sakoma, kad iš dainos žodžių neišmesi,- lygiai taip pat, kaip neišjungsi lietaus danguje, ar deginančių saulės spindulių. Na, mielieji, šį kartą aš labai ramia sąžine drįstu Jums prieštarauti:

...birželio 29-osios rytas – apniukę, pilka, šlapia, lietus merkia ir nesimato nei pradžios nei pabaigos lašams, krintantiems iš dangaus. Kantriai (nors labai lėtai, vis tikėdamasi, kad proceso eigoje lietus liausis) išsipakavau skėtį ir žengiau pirmus žingsnius „į Petrines“ - vieną didžiausių ir gražiausių Salako miestelio vasaros švenčių. „Na kokios čia „Petrinės“ kai dangaus nesimato per lietų ir ūkanas“, – ūbavo mano sąžinė! “Tylėk,- šventes reikia švęsti tik gerai nusiteikus, nesvarbu kokiomis sąlygomis!”,- drąsiai ramino ją visada tikėjimo kupina širdis. Taip ir iškeliavau...

Mintys vis sukosi apie futbolo rungtynes ir žaidėjus, kurie, ko gero, kiaurai permirkę, mokyklos stadione spardė kamuolį ir, slysdami per šlapią žolę stengėsi įmušt įvartį. Šaunuoliai, galvojau sau patyliukais,- šaunuoliai, kad neišsigando lietaus ir dalyvauja rungtynėse. Komandų buvo net keturios: Salako, Kupiškio, Dusetų ir Antalieptės!

14.00val. – parko prie švietėjo A.Podėrio vardo muziejaus atidarymas: pagal planą turėjo viskas vykti taip: takeliai nubarstyti smėliu, gėlės žydi, žolė žaliuoja... merginos, trumpam virtusios medžių deivėmis slepiasi už medžių, taip atmosferai sutekdamos žiupsnelį mistiškumo ir paslapties, karts nuo karto suplėvesuodamos lyg laumės iš už kamienų... na, o ką mes turime: takeliai ir gėlės pasiliko, aplinka graži graži ir ... šlapia šlapia... medžių deivės, gyva muzika ir gražūs žodžiai turėjo glaustis po stogu. Bet nemanykite, kad dėl to nukentėjo mūsų nuotaika: lietui padėkojom už pagalbą auginant medžius, orui – už gaivą, stogui – už prieglobstį. Buvo labai malonu svečių būryje išvysti pirmųjų laidų atstovus, kurie pasidalino savo prisiminimais apie mokyklą bei gražius čia praleistus laikus, džiaugėsi, kad pastatas atgaivintas, kad jį puošia medžiai, gėlės, bei prisiminimus atgaivinantys laidų akmenys su vardinėmis lentelėmis, menančiomis metus, kada tos laidos mokėsi...

16.00 val. Salako kultūros centro koncertų salė pamažu pildosi žmonėmis... keista,- ant scenos jau kažkas vyksta: girdėti kalbos, klegesys, matyti rožinėmis kelnėmis pasipuošęs vaikinas, aktyviai gestikuliuojantis ir tarškantis greitakalbe į telefoną (V.Eidėjus) moteriškė milžinišku kuodu ir dar didesniais akiniais (M.Kluonienė), bandanti vis nuraminti prieš ją sėdinčią „neaiškią“ damą (E.Matušovienė), kuri karts nuo karto kėsinasi į acetoną ar dar kokį skystį... O kur dar ilgakojė blondinė (D.Baubinaitė), savo žavia šypsena nuginkluojanti kiekvieną, ar aštriu žvilgsniu pro kaulinius akinių rėmelius žvelgianti kirpyklos administratorė (R.Putrimaitė) bei visas savimi susižavėjęs verslininkėlis (I.Matušovas)... Viskas čia gerai – taip šiais metais Salako kultūros centro dramos kolektyvo nariai pasitikinėjo savo žiūrovus. Vieno veiksmo komedija pagal K.Sajos pjesę „Melų diena“ – dar viena pramoga, kurią pasiūlėme miestelio šventės svečiams. Manau daugelis, kure tą dieną svečiavosi „Rožinės panteros“ kirpykloje, savo veidus ne kartą buvo papuošę šypsenomis, o gal ir nuoširdžiu juoku. Situacija paprasta ir kasdieniška – pinigų susuktomis galvomis, pamiršę apie draugiškumą, veikėjai tokių situacijų prigalvojo, kad nieko nebeliko – tik pasijuokti iš to...

Ir atėjo vakaras... IR NUSTOJO LYTI!!!!!!!! “Pavyko!!!”,- šaukė mano tikinti širdies visiems skeptikams, kurie kiaurą dieną man kartojo – kaip lyja, kokia čia bus šventė ir tt. 19.00 val. turėjome pradėti šventinį koncertą. Ir būtume pradėję jei ne dingęs be žinios mūsų seniūnas ir jaunosios „Retro“ šokėjos. Sunerimusi griebiau telefoną ir, visiems žiūrovams girdint (stresas daro savo...) ėmiau aiškintis reikalus... pasirodo: techninės kliūtys sutrukdė laiku atvykti į šventę. Tačiau jos buvo greitai pašalintos: mūsų kompanijai pagelbėjo Visagino baikerių klubas – pavėžėjo visus iki pat veiksmo vietos! Ir prasidėjo: dainos, šokiai, kalbos, sveikinimai, žaidimai… vakaras neprailgo, lietus mūsų nebeskriaudė, o svečiai: Vajasiškio, Katlėrių bendruomenės, Zarasų jaunimo centro grupė “Išrinktasai”, Liveta, Ingrida ir Petras Kazlauskai neleido nė minutėlei atsipalaiduoti. O ką jau kalbėti apie šauniąją Dj Birutę (B.Minutkienė, Užpalių KC vadovė), kurios vairuojama diskoteka pasibaigė tik 03.00 val. ryto (didžiuojuosi visais šokėjais, kurie taip draugiškai linksminosi ir nesukėlė jokių “sunkumų” – šaunuoliai!)

Miestelis nurimo bene tik su pirmaisiais saulės spinduliais… reikia spėti pailsėti iki šv.Petro atlaidų Salako bažnyčioje. Sekmadienio oras buvo šiek tiek mielesnis – saulutė dažniau ir šilčiau šypsojosi, tad visi atvykę į šv.mišias galėjo nuoširdžiai susikaupti ir padėkoti už gražias akimirkas bei nuotaiką.

Šiais metais tiek… Gaila, kad geri dalykai taip greitai baigias, bet mes augame, tobulėjame ir jau dabar brandiname mintis ateinančų metų “Petrinėms”!


Geros ir pačios geriausios Jums vasaros!
Salako kultūros centro vadovė Rasa Lukošiūnaitė



Už įamžintas akimirkas dėkoju L.Sadauskui