Tarptautinė konferencija apie savanorystę Bulgarijoje

Notice: Undefined index: user_status in /var/www/vhosts/salakas.lt/httpdocs/old/print.php on line 80
Para Salakas· 10.06.2013

VšĮ „Gebėjimų ugdymo centras“ įgyvendina GRUNDTVIG mokymosi partnerystės projektą „This is us! Our place, our culture!“. Projektas yra finansuojamas remiant Europos komisijai. GRUNDTVIGpaprogramė yra Mokymosi visą gyvenimą programos dalis, o šią programą Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas.Ankstų gegužės 13 d. rytmetį Danguolė, Reda, Vytautas ir Dalia išskridome iš Vilniaus oro uosto į Varšuvą, o po persėdimo - į Sofiją, Bulgarijos sostinę. Tai nebuvo poilsinė kelionė. Mes visi, pagal VŠĮ "Gebėjimų ugdymo centro" vykdomą projektą, vykome jau į trečią susitikimą.


Iplstos Naujienos

Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai. Šis straipsnis atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.





VšĮ „Gebėjimų ugdymo centras“ įgyvendina GRUNDTVIG mokymosi partnerystės projektą „This is us! Our place, our culture!“. Projektas yra finansuojamas remiant Europos komisijai. GRUNDTVIGpaprogramė yra Mokymosi visą gyvenimą programos dalis, o šią programą Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Grundtvig paprogramė yra skirta suaugusiųjų švietimui ir tęstiniam mokymuisi, programos tikslas – gerinti suaugusiųjų švietimo kokybę bei prieinamumą, remiant tarptautinį suaugusiųjų švietimo institucijų bendradarbiavimą bei mobilumą. Projekto „This is us! Our place, our culture!“ (liet. “Tai mes! Mūsų kultūra, mūsų aplinka!”) metu dalijamasi partnerių patirtimi, praktika ir metodais, organizuojami tarptautiniai susitikimai projekto partnerių šalyse, jų metu dalyviai turi galimybę mokytis vieni iš kitų, įgyti naujų kompetencijų, pažinti kitų šalių kultūrą ir užmegzti draugystę su kitų šalių dalyviais. Projektas tęsis iki 2014 metų vasaros ir mažiausiai 16 dalyvių turės galimybę aplankyti partnerių organizacijas ir įgyti naujų gebėjimų ekologinio švietimo, kultūrinės raiškos ir savanoriškos veiklos srityse.

Ankstų gegužės 13 d. rytmetį Danguolė, Reda, Vytautas ir Dalia išskridome iš Vilniaus oro uosto į Varšuvą, o po persėdimo - į Sofiją, Bulgarijos sostinę. Tai nebuvo poilsinė kelionė. Mes visi, pagal VŠĮ "Gebėjimų ugdymo centro" vykdomą projektą, vykome jau į trečią susitikimą. Jame savo veiklą pristato Kroatijos, Lenkijos, Rumunijos, Bulgarijos, Islandijos, Jungtinės Karalystės, Lietuvos atstovai. Kiekvienas susitikimas vyksta kitoje šalyje.

Iš Sofijos oro uosto autobusu išvažiavome į Lovech miestą, kuriame ir vyko šio projekto tęsinys. Šis miestas nuo sostinės nutolęs apie 150 kilometrų, tad kelionės metu grožėjomės visą kelią mus lydinčiais kalnais. Mus, kaip ir kitus dalyvius, apgyvendino Presidivm viešbutyje. Pirmą vakarą vyko draugiška vakarienė - susipažinimas. Labai ilgai prisiminsime sočius patiekalus Varosha Mehana restorane. Antrą dieną prasidėjo konferencija apie savanorystę viešbučio konferencijų salėje. Kiekvienas atstovas pristatė savo šalyje organizuojamą savanorystės veiklą. Labiausiai ji reikalinga negalią turintiems vaikams ir solidaus amžiaus žmonėms. Nustebino tai, kad ši veikla kitose šalyse vykdoma jau daugelį metų ir yra labai populiari, nors pats savanoris dirba negaudamas jokio atlygio. Labiausiai laukėme savo grupės vadovo Vytauto pranešimo. Jis buvo pradėtas labai šmaikščiais žaidimais ir išradingai išjudino visus konferencijos dalyvius. Paskui originaliai pristatė pas mus, Salake, dirbančius savanorius. Per skype bendravo su Jūrų muziejaus įkūrėja Vida Žilinskiene ir šiuo metu savanoriaujančiomis savanorėmis iš Rusijos Alesia ir prancūze Marion. Visus labai sužavėjo Vidos Žilinskienės gyvybingumas ir veikla. Ji saulaukė daug ovacijų. Po konferencijos visų laukė bulgarų kalbos pamoka. Galbūt ji kažkiek primena rusų kalbą, bet yra daug neatitikimų. Vakare vyko tarptautinės vakarienės gaminimas. Mes kepėme blynus iš Šlyninkos malūne maltų razavų miltų. Vaišinome naminiais lašiniais, sūriu, rugine duona. Pristatėme ir "gyvą" alų iš Degučių "Karčiamos". Buvo labai smagi vakaronė. Šokome įvairių šalių šokius. Žinoma, mokėme šokti ir lietuvių liaudies šokius "Oira", "Saula brungi"...Pristatėme ir tautinio kostiumo maketą (ačiū degutiškei R.Dumbravienei ir jos dukrai). Ragavome kitų šalių pagamintų patiekalų: moliūgų sriubos, balandėlių vynuogių lapuose, pyragų, makaronų su įvairiais padažais...Smagu, kad mūsų stalas buvo gausiai lankomas, todėl labai greit tuštėjo vaišės...

Sekančią dieną vykome į Oreshak kaimą, kur vyko praktikumas - paišymas ant molio. Galėjome nusipirkti molinių lėkščių, indų, dekoruotų margiausiais raštais. Turėjome progą pamatyti, kaip ruošiami dažai, molis, stebėjome ir patys galėjome dekoruoti keramikos dirbinius. Po pietų važiavome į veikiantį Troyan vienuolyną. Didelės erdvės, cerkvė visiems paliko įspūdį. Grįžę į viešbutį pailsėjome, o vakare ėjome pasivaikščioti po miestą.

Ketvirtoji diena prasidėjo praktikumu - mezgimu iš plastikinių maišelių. Mokėmės panaudotas medžiagas "atgaivinti" įvairiuose darbeliuose. Išmokome įvairios veiklos: pinti, rišti, "austi"...Bandysime tai pritaikyti ir savo darbe su vaikais. Po darbingos dienos jėgas atgavome Drakata restorane. Sotūs pietūs, pašnekesiai ir vėl grįžome tęsti pradėtų darbų. Pertraukėlės metu žiūrėjome japonų režisierės sukurtą filmą apie Lovech miestą. Tuo metu grupių vadovai aptarinėjo ir parengė naujų susitikimų planą. Vakare visi rinkomės atsisveikinimo vakarienei. Jos metu dalyviams buvo įteikti projekto pažymėjimai ir knygos apie Lovech miestą. Nors išsiskirti niekas nenorėjo, tačiau jau daugelis šalių atstovų paryčiui turėjo išvažiuoti į oro uostą. Projekto tęsinys , jau ketvirtasis, vyks Salake, liepos mėnesį.

Mūsų grupė išvykti iš Bulgarijos neskubėjo. Atvykę į Sofiją, įsikūrėme viešbutėlyje ir išskubėjome į ambasadą, susitikti su Lietuvos ambasadoriumi Bulgarijoje Dariumi Gaidžiu. Mus svetingai priėmė, papasakojo apie savo, kaip ambasadoriaus , veiklą, šeimą. Tiesa, čia dirba ir jo žmona. Ji užsiima labdaringos veiklos organizavimu, lietuvių bendruomenės Bulgarijoje telkimu. Ambasadorius puikiai žino Salaką, jo vietoves, didingą bažnyčią, nes čia lankėsi su ambasadorių delegacija. Mes prisiminimui palikome keletą lankstinukų ir mokinių darbelių. Po šio vizito apžiūrėjome sostinės architektūrinius paminklus, prezidentūrą, mineralinio vandens šaltinio "fontanus", senovės Romos miesto griuvėsių likučius, mečetę, vaisių ir daržovių turgų...Po tokios ekskursijos skubėjome ilsėtis, nes ankstų rytą laukė skrydis namo.

Dalia Baubinaitė, Reda Putrimaitė
Nuotraukos autorių