Salakas - Naujienos: Septyniasdešimtmečio parkas ir du dainininkai
24.07.2019
Navigacija
Grįžti į pagrindinę svetainę
Foto galerija
Mintys
Giesmė Salakui
Septyniasdešimtmečio parkas ir du dainininkai
Kur lengviausia dainuoti ir gražiausiai skamba melodija? Ogi miške, šile, girioje ir savame parke. Parką sodino ir tebesodina Edvardas Baliūnas su žmona Janina. Veikiant aplinkai gimsta kas nors labai gražaus ir gero, grįžta mieli prisiminimai. Edvardas savo autobiografinį pasakojimą pradeda palengva. "Esu suvalkietis, gimiau Kalvarijos rajone, Turlaiškės kaime. Kaimo pavadinimas kilęs nuo dvaro pono pavardės Turla. Labai ankstyvoje vaikystėje būdamas, vos ketverių, netekau tėčio ir senelio. Abu žuvo. Visus sodybos pastatus sudegino, liko namas be langų. Liko nėščia mama. O kaip palaidoti brangius žmones? Tikėjosi pagalbos iš klebono. Tačiau pasitaikė žmogus, mąstantis ne apie gėrį, o tik apie naudą. Liepė moteriškei atvežti 5 maišus grūdų. Iš kur? Ačiū kaimynui, kuris apkeliavo visus kaimiečius kaimynus, surinko tuos grūdus ir nuvežė kunigui." Edvardui šis vaikystės prisiminimas labai giliai įsirėžęs į atmintį. Bet labai greitai kunigas dingo iš jų parapijos. Žmonės kalbėjo, kad tai jam buvo Dievo bausmė. Edvardas gyveno su mama, močiute ir mažuoju broliuku Albinu. Laimė būti su mama greit baigėsi. Po 3 metų mama mirė nuo kraujo užkrėtimo. Liko du našlaičiai. Kol gyva buvo močiutė, jie gyveno su ja. Po jos mirties Edvardą ir Albiną paėmė auginti dvi mamos seserys. Edvardas liko gyventi Suvalkijoje, o Albinas - Salake (pas Vapšius).

Edvardas baigė vidurinę mokyklą, tarnavo sovietų armijoje 3 metus, mėnesį ir 10 dienų Sverdlovsko srityje, Kanske. Mokėsi radistu Briansko srityje. Tapo pirmaklasiu specialistu. Grįžęs iš armijos greit vedė merginą kolūkietę. Susilaukė 3 sūnų. Mokėsi Vilkijos profesinėje mokykloje plataus profilio traktorininku. Vėliau - Smalininkų technikume. Dirbo profesinėje mokykloje meistru. Mokslas labai viliojo Edvardą, tad įstojo į Žemės ūkio akademiją - tobulino savo žinias mechanizacijos srityje. Dirbo kolūkyje, statė fermas. Net 20 metų atidavė Melioracijos gelžbetoninių įrenginių gamyklai. 10 metų "draugavo" su metalo gaminiais. Darbštus, sumanus, nagingas vyras tiko prie visų darbų. Tačiau ne viskas taip puikiai klojosi asmeniniame gyvenime. Iširo šeima, galvoje auglys (kaštono dydžio), reikalinga operacija. Su viena operacija neapsiėjo...Po trejų metų auglys dar paaugo ir vėl operacija.

Dabar Edvardas pensininkas. Tačiau sumanymų ir darbų turi dar daugiau, nei būdamas darbingo amžiaus. Didžiausi pomėgiai - žvejyba ir drožyba. O dar sodas, gėlynai - visur reikalingos darbščios rankos ir sumanumas.O kur dar saviveikla. Pats apie savo pomėgius kalba taip. „Drožti pradėjau genamas liūdesio. Ledas plonas, sniego daug, tai ir „lyginu“ malkas visą dieną. Pirmiausia drožinėjau žiūrėdamas į originalus. Žuvelės, vėžys, vėliau Vytis, antelė, gandras, katinėlis ir šunelis, ir lazdelės senatvei palengvinti...Viskas, kas mane supa, stengiuosi įamžinti drožiniuose. O dabar parkas ir sodas. Štai šakota obelis su 6 rūšių obuoliais. Pats paskiepijo. Čia pat kompostas. O kur dėti sugrėbtus lapus? O ant komposto krūvos Janina pasodins moliūgų ir bus nuostabi puokštė. Nuostabūs vartai - Edvardo rankų darbas - sutinka kiekvieną užsukantį į svečius, ar pagalbos paprašyti.

Šalia Edvardo ir jo visų darbų, plačios širdies moteris ir pagalbininkė, patarėja, gera kulinarė ir mezgėja. Tai žmona Janina. Ji kilusi iš Širvintų rajono Ulyčėlių kaimo. Nedidelis kaimas, gal 10 sodybų, dabar ir jų nebelikę. Janina augo su broliu. Mokėsi Autonaičiuose, Barskūnuose, o vidurinę mokyklą baigė Vilniuje. Ištekėjo, augino 2 sūnus. Vyras mirė jaunas, anksti liko našle. Iš pradžių gyveno Salininkuose, dirbo vaikų darželyje ūkvede. Vėliau baigė buhalterių kursus, dirbo Gelžbetonio gamykloje buhaltere. Čia ir sutiko Edvardą. Vienas kitam tiko ir patiko. Sukūrė šeimą. „Su daina nesiskiriau niekada. Dainavau gamyklos ansamblyje. Aplankiau daug tuometinių kultūros namų kolūkiuose. Mus kviesdavo į ataskaitinius susirinkimus." Dabar Janina ir Edvardas dainuoja kultūros centro etnografiniame ansamblyje ir chore. Dalyvauja ir bažnytiniame chore. Neatsisako pagiedoti šermenyse. Juk ir daina, ir giemė žmogaus gyvenime labai svarbios.

Nežinau, bet noriu tikėti, kad Baliūnai uždainuoja drauge su sūnais, marčiomis ir anūkais savo išpuoselėtame parke. Esu dėkinga už malonų pasibuvimą jų namuose. Už grožį jų kieme ir už gyvus padarėlius triušius. Triušiai - Janinos rūpestis. Gražūs, sotūs, atrodo, lyg būtų ką tik išprausti. Sėkmės ir sveikatos jūsų darbuose ir sumanymuose! Skambių dainų jūsų parke! Lai parkas tik plečiasi, gražėja. Juk greit ir Janinos jubiliejus. Tikimės ir mes drauge padainuoti.

Pas Baliūnus svečiavosi Irena Labutienė

Nuotraukos D.Baubinaitės