Noriu padėkoti

Teisingai pasakyta: „Bėda po vieną nevaikšto“. Vyras Edvardas palaidojo savo sūnų Irmantą. Labai jau greitai išėjo ir pats, net sudie nepasakęs ir nepagalvojęs…Likau viena su savo negalia, su baimėmis, skausmu…

Bet ir vėl likimo smūgis – gaisras. Nežinau ko griebtis. Tačiau gyvenu tarp gerų, atjaučiančių žmonių. Tai mano sūnų ir marčių nuolatinė globa. Ir anūkai neleidžia jaustis vienišai. Dar norėčiau asmeniškai padėkoti savo draugams, kaimyno S.Žurausko šeimai. Ko tik besikreipčiau, visada sulaukiu pagalbos ir dėmesio. Dėkui ir Edvardo broliui Albinui. Jis puikiai supranta mano skausmą, mano bėdas. Tai žmonės iš didžiosios raidės. Nuoširdus ačiū visiems padėjusiems, užjautusiems mane sunkią valandą.

Pagarbiai, Janina Baliūnienė