Buvusios Tetervinių aštuonmetės mokyklos susitikimas

Saulėtą ir šiltą rugsėjo pradžios sekmadienį Salako seniūnijos Tetervinių kaimo Algimanto  Čekavičiaus sodyboje nuo pat ryto jautėsi lengvas šurmuliukas – buvo laukiama svečių.

Netrukus, vedini mokytojos, Zarasų krašto Garbės pilietės, Vidos Jadvygos Švalkutės – Žilinskienės sugužėjo svečiai – labai skirtingo amžiaus iš gretimų kaimų, iš Salako, Zarasų, Utenos, Vilniaus –  1942-1972 metais besimokę, Tetervinių aštuonmetės mokyklos buvę mokiniai. Visų veiduose – šypsenos, gera nuotaika, rankose – gėlės, dovanėlės buvusiai mokytojai, albumai, nuotraukos – prisiminimams, vaišės – prie arbatos.

Visiems susipažinus ir pasveikinus gerb. Mokytoją su Mokslo metų pradžia, kuri jai šioje mokykloje pirmąkart kaip mokytojai buvo 1944 metais, prasidėjo nuostabi prisiminimų pamoka. Mokytojos Vidos humoras ir unikali atmintis visus sugrąžino į vaikystę, į mokyklos įkūrimo priešistorę, joje dirbusius mokytojus, klestėjimo metus, apie pačios mokytojos darbo mokykloje istoriją ir patirtį. Pasijutome „žvirbliukais“ po mokytojos sparnu – taip švelniai ji kreipdavosi į savo mokinius.

Pavaišinti svetingo šeimininko nepakartojamu žvėrienos plovu, sėdėdami prie gausaus „suneštinio“  vaišių stalo, apdovanoti šiltais mokytojos žodžiais, vis žvelgėme į tą pusę, kur kažkada stovėjo mūsų vaikystės Mokykla. Kone per pusšimtį metų mokyklos pamatų vietoje užaugo krūmai ir medžiai. Mokytojos vedini, mokyklos teritorijoje gėrėjomės išlikusia eglių alėja, užaugusiomis liepomis ir rankomis neaprėpiama guoba, pasodinta buvusio mokinio Broniaus Dičiūno. O vynuogės medis, kuris mokyklos gaisro metu buvo visai mažytis, iškerojo ant liepų šakų ir užaugino skanias vynuoges.

Visi išsibarstė: fotografavosi, bendravo, dalijosi prisiminimais. Susitikimo valandos prabėgo be galo greit. Išsiskirstėme giliai širdyse tikėdami, kad tikrai čia vėl sugrįšime.

Dar kartą širdingai dėkojame mokytojai Vidai už nuostabų šiltą susitikimą, už į platųjį pasaulį atvertas duris, sveikiname su artėjančia Mokytojo diena, linkėdami daug  daug sveikatos.

… Koks tu brangus vaikystės mano slenksti,

Medinis suole, paprastas, grubus –

Leiski Tau, Mokytoja, nusilenkti

Už tai, kad šiandien aš esu žmogus…

Susitikimo organizatoriai

Nuotraukos iš V.Žilinskienės  archyvo, A.Voroneckienės, jos archyvo, G. Dičiūnaitės.